Buvau linkusi į depresines būsenas (sakau depresines būsenas, o ne depresiją, nes gydytojas manęs niekada „nediagnozavo“, bet paauglystėje buvo etapas, kai jaučiausi pavargus, išsekus ir dėl to nuėjau į kliniką sveikatos tyrimams, beveik kiekvienas net kelioms minutėms sutiktas gydytojas rekomendavo nueiti pas "liūdesio daktarą", bet tuo metu nenorėjau pripažinti, kad tai ne fizinė problema (nors beveik visi tyrimai parodė, kad buvau fiziškai sveikesnis už vidutinį miesto vaiką), bet psichologinė, todėl nėjau) - mėnesiais nenorėjau nieko daryti, net keltis iš lovos, ir atrodė, kad visas pasaulis yra beprasmis. .
Su beprasmybės jausmu susidoroti pirmiausia padėjo savanorystė gyvūnų prieglaudoje (man atrodo, kad bet kokia pagalba kitam ir matymas, kad gali pakeisti ar net išgelbėti kažkieno gyvybę yra didžiulis postūmis suvokimo, kad kiekvienas mes esame svarbūs ir mūsų gyvenimas turi prasmę,link), o iš fizinės pusės man labiausiai padėjo sveika mityba ir fizinio kūno valymas – žaliavalgystė, badavimas ir t.t.
Problema ta, kad kai esi tos depresinės būsenos viršūnėje, nesinori nieko daryti – o ypač imtis priemonių, kad pradėtum rūpintis savimi. Bet, manau, jei žmogus sukaupia jėgas prašyti pagalbos, tai jis jau turi galimybę pradėti kažką keisti net nuo mažų dalykų.
Vienas dalykas, jei ta depresinė būsena yra tiesiog didelis fizinis nuovargis – tuomet svarbiausia duoti sau pailsėti. Čia reikia mokėti skirti laiko sau. Nes net savaitė atitrūkus nuo kasdienybės ir leidimas sau tiesiog normaliai išsimiegoti gali labai daug pakeisti: iš tuščios stiklinės nieko nepripilsime nei vaikams, nei artimiesiems, nei draugams, nei darbe. Taigi visiems bus daug geriau, jei pailsėsite ir skirsite šiek tiek laiko sau. Nes kai esi sotus, gali dalintis, o kai bandai ką nors duoti, kai jauti, kad nieko nebeliko, tai ne tik tai, kad negalėsi iki galo „kažko“ duoti, bet ir bet koks davimas kur kažkokias pasąmonės nuoskaudas tų, kuriems bandai „duoti“, atžviliu. O tai kenkia ir tau, ir tam „gavėjui“.
Jei per pastaruosius kelerius metus papuldavau į tokias būsenas, tai padėjo prisiminti vienos pažįstamos įžvalgą, kad depresija yra mūsų žemesniojo „aš“ malonumas. Pastebėkite, kad ta būsena jums patinka mazochistiškai. Jei ne malonumas, mes nebūtume tokioje būsenoje – o iš tikrųjų bent jau man tai buvo tikrai savotiškas malonumas, tokia saugi būsena, kai galiu būti auka, niekuo nesirūpinti ir jausti sau gailestį. Kai tai supratau, auka iškart dingo – supratau, kad tai tam tikra prasme yra pasirinkimas (nors aišku, kad sąmoningai nenusprendžiau „dabar noriu būti depresijoj“). O jei patenku į tokią būseną ir jaučiu, kad noriu tokioje būsenoje likti, nebegailiu savęs, nebandau kovoti ar dar ką nors daryti. Tiesiog leidžiu būti – jei jau mėgaujuosi, tai leidžiu sau iki galo tuo mėgautis. Ir visos kančios sukeltos tos būsenos praeina labai greitai... Kitas labai labai svarbus faktas: tai labai dažnai tiesiog fizinių vitaminų/mineralų/hormonų disbalansas. Todėl, jei patenkate į tokias būsenas, pradėkite nuo Magnio, vitamino D ir probiotikų. Neseniai mokslininkai įrodė, kad magnis yra veiksmingesnis kovojant su depresija nei antidepresantai. O beveik visų nusižudžiusių ar bandančių nusižudyti organizmuose jo gerokai trūksta. Man labiausiai patinka magnio druskos (Epsom salt) vonios - net sakyčiau esu kiek priklausoma, nes isbandžiau ir dabar visi namai pilni druskos: jei einu i vonią, tai visad ją papildau druska :). Taip pat natūrali, ceremoninė, aukštos kokybės kakava taip pat yra puikus magnio šaltinis.
O vaistus palikite kaip patį paskutinį, antrinį variantą ir jokiu būdu netapkite priklausomi – jei antidepresantai kažkokiu gyvenimo etapu atrodo būtini – gerai. Tačiau nuo tos dienos, kai pradėsite juos vartoti, nežiūrėkite į juos kaip į išsigelbėjimą, o kaip į laikiną ramentą, kurį reikia kuo greičiau pašalinti – ir pradėkite vartoti tuos vaistus tam, kad susitvarkytumėte savo fizinę sveikatą ir gyvenimą ir kad galėtumėte kuo greičiau atsisakyti vaistų. Depresija iš tikrųjų nėra „antidepresantų trūkumas organizme“. Ir daugelis žmonių tampa labai priklausomi nuo antidepresantų. Per pastaruosius kelerius metus sutikau daug žmonių, kurie vartoja antidepresantus. Žvelgiant iš dvasinės pusės, man atrodo, kad tie vaistai automatiškai blokuoja viską, kas ateina – emocijas, vidinius „demonus“ ir pan., milžinišką tamsių energijų sankaupą. Atsitiktinai buvau šalia žmogaus, kuris pamažu stengėsi nulipti nuo antidepresantų, vartojęs juos daugelį metų. Atrodė, kad visos emocijos, visa vidinė tamsa tokiais didžiuliais pliūpsniais veržėsi į viršų. Kai dvasiniuose renginiuose yra žmonių, kurie trumpai nevartoja antidepresantų, jiems visada būna labai labai stiprūs sudėtingi procesai, nes susikaupę tiek daug emocijų ir sunkumų, kurių dėl antidepresantų poveikio jie tiesiog nejuto... Aš netgi tam tikra prasme žiūriu i antidepresantus kaip kažkokius narkotikus, kur žmonėms išties reikia priežiūros ir pagalbos "nulipti" nuo jų ir absistencijos periodas labai nemalonus...
Beje, jei pradeda kilti kaltės jausmas, kad "oi, aš toks nevykėlis, kad man čia dabar depresija, kodėl aš negaliu būti kaip normalūs žmonės ir pan.". atminkite, kad kiekvieną kartą, kai jaučiate sunkias energijas ir pagaliau išeinate iš jų, jūs padedate ne tik sau, jūs padedate visai žemei ir žmonijai – dalį žemėje gyvenančios sunkios energijos paverčiate šviesa. Dalis daugelio šviesos karių sielos misijos yra padėti transformuoti dalį tamsos, užrakintos žemėje dėl įvairiausių skaudžių išgyvenimų, nutikusių praeityje ir vis dar vykstančių pasaulyje – karų, žmogžudysčių, prievartavimų, plėšimų t.t. Tu ne nevykėlis, o angelas alchemikas, kuris apšviečia ir transformuoja tamsą. Be to, po kiekvieno vidinio lietaus vidinis sodas visada pražysta dar ryškiau (gal tai atlygis už virsmą ir pagalbą žemei), pasitikėkite procesu ir mylėkite save.
Ir pabaigai – mini rekomendacija įvairioms praktikoms ir terapijoms: Kai yra ta šviesa, kai norisi ką nors veikti, tai iš mano patirties šiedalykai gali prisidėti prie kūno, minčių ir emocijų apsivalymo: Dvasiniai kursai, Bacho gėlės, Kambo, žarnyno valymas, badavimas/ sulčių spaudimas/žalias maistas/šarminė dieta, akupunktūra, kūrybiškumas, fiziniai pratimai (joga, cigūnas ir kt.).
[Redaguoti: 2022-07-31 Prie tokiose būsenose palaikančių augalų, pridėčiau mėlynuosius ir raudonuosius lotosus]