Kiekvieną kartą, kai žiniasklaida parašo straipsnį apie Liną, užplūsta piktų komentarų lavina. Kad ir kaip vengtume žiniasklaidos, kartais kažkaip netyčia „užsikabiname“. Teko išmokti neimti į širdį to, ką žmonės komentuoja nežinodami, tada išmokti iš viso nustoti skaityti nuomones (nors atvirai pasakius, kol nepažinau Lino, aš irgi buvau labai prastos nuomonės apie jį, bet nebūčiau net pagalvojus rašyti piktus komentarus :)
Tačiau kai neseniai Linui pasakiau „na velnias, sudegė tėvų namai ir komentuoja nesąmones, tikri lietuviai, džiaugiasi, kai kaimyno troba dega, o tėvai ir taip stresuoja“, Linas atsakė "pikti komentarai yra kaip terapija šiems žmonėms - jie išlieja emocijas ir pyktį internete ir taip gal po to yra ramesni ir švelnesni su savo šeimomis. Aš dėl to nepergyvenu :)".
Po kelių dienų Linas sulaukė vieno žmogaus skambučio, jis nusprendė paaukoti didelę statybinių medžiagų tėvų namo rekonstrukcijai dalį. Pasiteiravus, kodėl šis vyras nusprendė paaukoti, pasakė, kad dėl tų piktų komentarų "kažkaip visai smagu, kad ne tik aš vienas toks, į kurį komentatoriai taip reaguoja nieko apie mane nežinodami" :) Na, pasirodo, net ir tie pikti komentatoriai, kai juos priimi ramiai (tam tikra prasme net teigiamai), taip pat gali būti paslėpta Dievo plano dalis :) Ir šiaip juk viskas vyksta idealiausiu būdu, net jei atrodo, kad "tikrai nieko teigiamo negali iš to išeiti"...
2019-04-09